Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Olegas Dutovas: žmogaus pasąmonėje glūdi beribės galimybės

Stresas, nervinė įtampa, išgąstis – dažni mūsų kasdienybės palydovai. O juk neretai vienas kitam kartojame liaudišką posakį: „Visos ligos iš nervų“. Tai pripažįsta ir gydytojai. Stresas bei išgąstis gali sukelti rimtų sutrikimų, tokių kaip mikčiojimas ar plaukų slinkimas. Šiuos negalavimus sukėlusių priežasčių šaknys gali būti tokios gilios, kad jas „atkasti“ kartais prireikia netgi paslaptingosios hipnozės terapijos. Apie stresą, hipnozę, žmogaus pasąmonės galias kalbame su psichoterapeutu Olegu Dutovu.

Stresinių situacijų patiriame beveik kasdien. Kai kurie žmonės puikiai sugeba su tuo susitvarkyti, kai kurie – ne itin. Kokiomis priemonėmis galima padėti sau atsipalaiduoti?

Pirmiausiai žmogus turi pajausti, kaip atrodo tas atsipalaidavimas. Patariama pripilti pilną vonią vandens, kurio temperatūra turėtų siekti maždaug 50 laipsnių. Tada atsigulti į šiltą vonią ir pasistengti pajusti, kad plūduriuoji. Kaip plūdė. Tai padeda nusiraminti. Juk kiti žmonės, besimaudydami vonioje, gali net užmigti. Kodėl? Todėl, kad būdami motinos įsčiose mes taip pat plaukiojome vandenyje, ir tas vanduo buvo pakankamai šiltas. Atsigulę į vonią atkuriame šią situaciją.

O kaip išlaikyti budrumą atsidūrus netikėtoje stresinėje situacijoje, kada ištinka šoko būsena?

Pirmiausiai turbūt reikia paskaičiuoti iki 10-ies sekundžių. Tada tik pradėti veikti. Per tą laiką mūsų smegenys, tarsi kompiuteris, priims teisingą sprendimą ir mes imsime daryti teisingus veiksmus. O 10 sekundžių juk nėra daug.
Lygiai taip pat ir gyvenime. Kai esame pasimetę arba kai apima nerimas – nepanikuokim iškart, nepasiduokim tam nerimui. Suskaičiuokim iki 10 ir pabandykim atsakyti į klausimą: kodėl man dabar yra taip blogai? Kodėl aš nerimauju, kodėl jautrumas padidėjo? Būtina įvardyti pagrįstas priežastis. Tarkim: ryte neišsimiegojau, darbe apšaukė viršininkas, eidamas į barą pamečiau piniginę, o dabar dar kasininkė parduotuvėje apšaukė. Jeigu žmogus įvardija bent 50 proc. priežasčių, kodėl jam yra blogai, per likusią valandą tie kiti 50 proc. išgaruoja.
Taip pat pageidautina visada gyventi su nuostata, kad gyvenime būna visokių dalykų – tiek gerų, tiek blogų. Jeigu žmogus gyvena ir galvoja, kad nieko blogo jam tikrai neatsitiks – ištikus netikėtam stresui jis būna užkluptas nepasiruošęs. Stresas jį šokiruoja. Jeigu žinosime, kad gyvenimas yra spalvotas ir gali nutikti bet kas, tada mes visada būsime pasiruošę. Beje, ištikus stresui reikia veikti. Būtina kažką keisti. Nors po truputį.
 
Tačiau ne visada sugebame susidoroti su stresu, ir štai, jo neįveikus, gali atsirasti įvairių negalavimų. Kokiems susirgimams gydyti yra taikoma hipnoterapija?

Susirgimų, kuriems taikoma hipnozės terapija, spektras yra pakankamai platus: įvairūs stresai, išgąsčiai, patirti vaikystėje, mikčiojimas, plaukų smukimas, šlapimo nelaikymas ir panašiai. Jeigu atsiradus tokiems sutrikimams nerandama priežasčių žmogaus organizme, galima bandyti taikyti hipnozę.
Kai kurie sutrikimai atsiranda ne tik dėl išgąsčio, bet ir dėl netinkamo auklėjimo. Tarkim, problemų gali kilti, jeigu tėvai buvo mėgstantys nurodinėti ar net despotiški. Šiems sutrikimams išgydyti paprastai reikia daug laiko bei psichoterapinės pagalbos.
Kiti dažnai sutinkami atvejai būna nervinės kilmės. Pavyzdžiui – plaukų smukimas po kokio nors streso, išgąsčio, įtempto darbo.

Kaip gydoma pasitelkus hipnozę?

Būtina žinoti, kad gydymas hipnoze priklauso ne tik nuo terapeuto, bet ir nuo paciento. Tokiai terapijai reikia mokėti koncentruotis bei atsipalaiduoti.
Pirmiausia atliekami bandymai, padedantys išsiaiškinti, ar žmogus yra „pasiduodantis“ hipnozei. Tai gali būti rankų sukabinimas. Terapeutui bandant įtikinti, kad paciento rankos susikabina vis stipriau ir stipriau, iš tiesų rankos susikabina taip stipriai, kad pacientas nebegali jų atkabinti. Arba atkabinti gali, tačiau labai sunkiai. Čia tik viena tokių priemonių – jų yra keletas.
Jeigu žmogus sugeba koncentruotis, atsipalaiduoti, prasideda hipnozės seansai. Pati giliausia hipnozės būsena – transas. Jo metu žmogų galima perkelti į vaikystę ar į mišką, kur jis renka uogas. Ir jam atrodys, kad jis tikrai renka uogas. Gali netgi imti kartoti judesius. Jeigu būdamas transe žmogus galvos, kad yra vaikas ir kalbasi su mama, jo net balsas gali pasikeisti – tapti vaikiškas.
Nukreipiant žmogų į vaikystę, galima surasti sutrikimo priežastį. Sakykim – dėl išgąsčio atsiranda mikčiojimas. Tada pacientas vėl grąžinamas į tą išgąsčio akimirką ir iš naujo ją išgyvena.

Ar nepadaro žalos toks pakartotinis stresinės situacijos išgyvenimas?

Matot, žmogui „miegant” hipnozės metu, visada išlieka kontrolės taškas smegenyse, valdantis organizmą. Žmonėms dažnai yra aiškinama, kad net jiems būnant transe, niekas negalės įteigti padaryti kažką, ko jie nenorėtų. Niekas negalės užhipnotizuoto žmogaus priversti iš piniginės ištraukti visus pinigus ir atiduoti.

Kokiomis priemonėmis įvedama į hipnozę?

Gali būti naudojamas laikrodis – tikriausiai visi esate matę per filmus. Koks nors daiktas, kuris turi monotonišką tiksėjimą, atitinkamą blizgesį, hipnozei vykstant atitinkamoje patalpoje, tikrai gali padėti sukoncentruoti dėmesį ir įvesti į būseną tarp miego ir budrumo. Tačiau aš laikrodį ar kokį kitą blizgantį daiktą naudoju retai. Pakanka tiesiog kalbėti. Per keletą susitikimų atsiranda pasitikėjimas ir pacientas gali atsipalaiduoti be jokio „laikroduko“.

Ar yra žmonių, kuriuos užhipnotizuoti sunku arba neįmanoma?

Yra žmonių, kurie nepasiduoda hipnozei, tačiau tai nutinka dėl skirtingų priežasčių. Vieni nepasiduoda dėl slaptos konkurencijos jausmo, glūdinčio kažkur pasąmonėje. Bet tada kam tas žmogus atėjo? Jeigu jis ima su terapeutu konkuruoti, tai tarsi savotiškas signalas, kad šis pacientas savo problemos išspręsti nenori. Žinot, kaip kiti sako: „Na, manęs su hipnoze tai tikrai niekas nepaims”. Teisingai, gal ir nepaims, bet jeigu tu neturi problemos, tada ir neateik.
Yra žmonių, kurie tikrai nori išspręsti savo problemą, bet jie nemoka koncentruotis, atsipalaiduoti, yra išsiblaškę. Kartais tai priklauso tiesiog nuo to, ar žmogus yra pavalgęs, išsimiegojęs, ar turi darbą, kokia yra dabartinė situacija jo šeimoje ir panašiai.

Yra daug mitų apie hipnozę. Ar įmanoma, kad transo būsenoje esančiam žmogui ant rankos užpylus verdančio vandens, gali neatsirasti nudegimo požymių?

Taip. Galima žmogui įteigti, kad jis nejaučia skausmo. Jeigu įteigsi, kad adata įdūrus į ranką kraujas nebėgs, tai šitaip padarius kraujas iš tiesų nebėga. Juk, ištikus stresinei situacijai, žmogus gali netgi automobilį pakelti. Tiesiog mes viso šito sąmoningai dar nelabai mokame valdyti.

Vadinasi, žmogaus galios yra beribės?

Tikrai taip. Juk mes naudojame tik iki 25 proc. savo smegenų. Įsivaizduokite, kokios būtų žmogaus galimybės, jeigu smegenys dirbtų maksimaliai? Bet kol kas tai tik fenomenas.
Manau, kad arčiausiai tokio fenomeno kol kas yra Tibeto vienuoliai. Medituodami, gyvendami dvasiškai, laikydamiesi saiko, jie pasiekia didesnį dvasinį pajėgumą negu visi kiti žmonės. Manau, kad Tibeto vienuolių smegenys dirba ne 25 proc., o tikrai daugiau. Bent jau mano nuomonė tokia.

 

Živilė Radytė

 

 

 

 

 

Kretingos.info

 

 

(Visited 266 times, 1 visits today)