Stresas – kasdienybės rykštė, nuo kurios kenčiame ne tik mes, bet ir mūsų artimieji. Agresija, nemiga, ligos – tai tik dalis streso sukeliamų pasekmių. Kokie požymiai išduoda, kad patys nebesusitvarkome ir laikas pasakyti ,,stop“?
,,Stresas tai universali prisitaikymo prie pokyčio reakcija. Pakilo temperatūra, įvyko avarija, įžeidė draugas – visa tai sukelia stresą, nes bet koks pokytis reikalauja mūsų prisitaikymo ir jis vyksta mobilizuojant organizmą. Šis procesas arba gali būti tikslingai panaudotas – kažką nuveikiant, arba tas pokytis gali ir toliau veikti, kol taps chronišku. Todėl svarbu ieškoti sričių, kurios padėtų išsikrauti“, – sako psichoterapeutas E. Laurinaitis.
Visiškai nepriklausomai nuo amžiaus, užimamų pareigų, ar banko sąskaitos dydžio – su stresu susiduriame visi. Deja, ne visi iš mūsų galime įveikti streso sukeliamas pasekmes.
Pasekmės – nuo emocinių iki fizinių ligų
Psichoterapeuto teigimu, ilgalaikio streso pasekmių gali būti įvairių. Tai ne tik depresija, įvairūs psichosomatiniai susirgimai, bet ir vadinamosios ,,streso ligos“ – infarktas, insultas, padidėjęs kraujospūdis, ir daugybė kitų. E. Laurinaitis atkreipia dėmesį, kad dėl patiriamo streso pašlyja ir santykiai su artimaisiais, ypač, kai ,,išsikrauname“ ant jų po sunkios darbo dienos. Toks elgesys neturėtų paskatinti šeimos jausti kaltę. ,,Jie tik šiukšliadėžės, į kurias išmetamos šiukšlės, atsineštos iš darbo. Jei matome, kad artimas žmogus nebemoka susidoroti su stresu pats, reikėtų jam pasiūlyti kreiptis į specialistą, tačiau negalime nuspręsti už jį. Pats žmogus turi suprasti, kad jam reikalinga pagalba“, – pabrėžė psichoterapeutas.
Kai stresas veikia sveikatą, santykius, emocinį gyvenimą ir žmogus supranta, kad su patiriamo streso pasekmėmis jis nesusitvarko, reikia pradėti ieškoti pagalbos. Nuo kokių veiksnių priklauso mūsų požiūris į stresą ir tai, kaip su juo susitvarkysime? Pasak E. Laurinaičio, mūsų požiūrį į stresą, kaip mes su juo susidorojame – ar racionaliai ir produktyviai, ar neracionaliai ir destruktyviai, lemia mums brangiausių žmonių – tėvų pavyzdys. Psichoterapeutas sako, kad svarbu kalbėti apie dažniausią mitą – kad stresą reikia išmokti įveikti. ,,Tai klaidinga, svarbiausia – su stresu reikia išmokti gyventi“, – pabrėžė E. Laurinaitis. Jau Kovo 7 dieną ,,Alma Master“ mokymų metu psichoterapeutas E.Laurinaitis kalbės apie tai, kokios yra streso rūšys, kokiais atvejais stresas gali būti naudingas, o kokiais – žalingas mūsų kūnui ir psichikai, bei kaip išmokti reguliuoti stresą.
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/
