Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pozityviai vertina šeimos gydytojų darbą ir pažymi, kad prieš daugiau nei dešimtmetį pradėta kurti institucija sutvirtėjo bei pelnė pacientų palankumą. Vilniaus gimnazisto, kurį gydė vaikų ligų gydytoja, mirties nuo meningokokinės infekcijos atvejo SAM nesieja su šeimos gydytojo institucijos, sveikatos priežiūros sisteminėmis problemomis. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM atlieka šio atvejo tyrimą ir nustatys pažeidimus asmenų bei įstaigų, jei tokie buvo padaryti. 
Lietuvoje šeimos gydytojo institucija pradėta steigti 1995 m., įgyvendinant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją. Nuo 2004 m. bendrosios praktikos gydytojai tapo šeimos gydytojais, o šeimos medicina, apibrėžta kaip šeimos gydytojo praktika, tapo licencijuojama paslauga.
2001–2009 m. šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų skaičius padidėjo daugiau kaip 2 kartus, šeimos gydytojai pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia daugiau kaip 70 proc. gyventojų, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Vaikų pirminę sveikatos priežiūrą daugumoje Europos šalių taip pat vykdo šeimos gydytojai. 2010 m. surinkta informacija iš 29 Europos valstybių rodo, kad pirminę vaikų sveikatos priežiūrą 12 šalių vykdo tik šeimos gydytojai, 7 šalyse — tik vaikų ligų gydytojai, 10 šalių yra mišri vaikų sveikatos priežiūros sistema.
Lietuvos gyventojai šeimos gydytojus vertina gerai. Tai parodė 2010 m. pabaigoje atlikta reprezentatyvi pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausa. Pacientams priimtinas šeimos gydytojų rodomas dėmesys, pagarba, privatumo užtikrinimas, gilinimasis į problemas.
„Mes girdime pacientų nuomonę, siekiame, kad sveikatos sistema būtų patrauklesnė, draugiškesnė ir pacientams, ir medikams. Todėl pirminei sveikatos priežiūrai ir šeimos gydytojams skiriame ypatingą dėmesį”, – sako Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Pasak ministro, jau nuo 2009 m. ne tik tobulinamas šeimos gydytojo finansavimas, bet ir keičiamas jų darbo organizavimas. Siekiant, kad mažėtų pacientų eilės pas šeimos gydytoją ir specialistą, kad jie kuo daugiau laiko skirtų paciento apžiūrai, skatinama įdarbinti daugiau slaugytojų. Todėl nustatytas šeimos gydytojo ir slaugytojo minimalus santykis 1:1. Taip pat praplėstos šeimos gydytojo kompetencijos ribos, suteikiant teisę atlikti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų, išrašyti platesnį kompensuojamųjų vaistų spektrą. Peržiūrėta ir naujai reglamentuota slaugytojų, dirbančių pirminėje sveikatos priežiūroje kompetencija ir funkcijos. Jas praplėtus šeimos gydytojams sumažės tiesiogiai su gydymu nesusijusio darbo krūvis, pacientams pagerės paslaugų prieinamumas.
„Šias paslaugas būtina ir toliau tobulinti, – sako viceministrė Nora Ribokienė. – Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 m. plėtros metmenys, patvirtinti LR Seimo, įpareigoja mus kaip vieną iš prioritetų toliau plėtoti šeimos gydytojo ir slaugytojo paslaugas, didinti jų apimtį ir formas”.
Pasak viceministrės, įgyvendinant šį prioritetą, jau 2012-2013 m. planuojama tobulinti šeimos gydytojo apmokėjimą, vis labiau atsižvelgiant į gerus darbo rezultatus ir suteiktas paslaugas, o ne už prirašytų gyventojų skaičių, suteikti teisę šeimos gydytojams atlikti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų, tobulinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų veiklos organizavimą, įvedant šeimos gydytojo asistento (atvejo vadybininko), slaugytojų padėjėjų etatus. Taip pat numatoma skatinti šeimos gydytojo ir su juo dirbančių slaugytojų glaudų bendradarbiavimą su socialiniu darbuotoju bei užtikrinti galimybę, kad šeimos gydytojo paslaugos būtų teikiamos 24 val. per parą.
Šios priemonės leis sutrumpinti laukimo laiką bei mažinti eiles pas gydytojus.
Praneša Sveikatos apsaugos ministerija
Kretingos.info
