12.6 C
Akmenė
2024 / 03 / 28

Istorikė: ne visa bajorų heraldika Lietuvoje buvo lenkiškoji

Ar jau skaitėte?

Ar kada pagalvojote apie savo šeimos herbą? O gal Jūsų protėviai tokį ir turėjo? Buvę itin populiarūs, perduodami iš kartos į kartą ženklai šiuo metu nėra plačiai paplitę. Neretas ir nebežino apie savo giminės heraldikos tradicijas ir giminystės ryšius su herbus turėjusiais protėviais, gal net bajorais. Specialistai sako, kad šią informaciją galima sužinoti atlikus paieškas ir pasidomėjus savo giminės istorija, o visi norintieji gali ne tik susigrąžinti savo giminės herbą, bet ir susikurti savąjį pagal visas heraldikos taisykles.

- Reklama -

Šiaulių universiteto tyrėja ir dėstytoja Gabrielė Jasiūnienė, baigusi doktorantūros studijas Vilniaus universitete ir Lietuvos istorijos institute, pasakoja, kad herbų tradicijos Vakarų Europoje formavosi jau nuo XII amžiaus, kuomet jie atsiranda kaip skiriamieji ženklai riterių turnyruose. Dar nuo bakalauro studijų Šiaulių universitete metų heraldika besidominti mokslininkė sako, kad anuomet visų riterių šarvuotės buvo labai panašios, todėl tai tapo puikiu nuo galvos iki kojų apsišarvavusio žmogaus skiriamuoju ženklu.

Herbų mados tendencijos

Žemaitijos heraldiką tyrinėjanti mokslininkė sako, kad herbas turi labai aiškias taisykles. Pagrindinė heraldikos taisyklė – herbas turi turėti skydą, kuriame pavaizduota herbinė figūra. Įprastai herbuose jų galima pamatyti įvairių. Vienos plačiausiai naudojamų – linijiniai simboliai: strėlės, kryžiai, linijos. Itin mėgstama vaizduoti ir paukščius, gyvūnus. Figūrų būta įvairių, jos priklausė ir nuo to, koks herbas yra perimamas, paveldimas, ir nuo tradicijų ar net to meto mados tendencijų.

„Kalbant apie XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos bajorų heraldiką, reikia paminėti, kad čia formuojasi tarsi tokios mados tendencijos, kuomet matome puošyboje atsirandančius karybos elementus: ir patrankos su sviediniais, ir įvairios vėliavėlės, ir ietys, ir kalavijai, ir ordinai, ir pan. Šie atributai galėjo simbolizuoti savininkų trofėjus, karinę veiklą. Kita vertus, pasitaikydavo atvejų, kad asmuo neužsiimdavo karine veikla, tačiau norėjo parodyti giminės galią arba protėvių karinius nuopelnus. Karinių atributų vaizdavimas heraldikoje galėjo būti ir iš kitų bajorų nusižiūrėtas madingas dalykas.“– pasakoja Šiaulių universitete dirbanti humanitarinių mokslų daktarė.

Jungtiniuose keturių laukų herbuose vaizduoti tėvo ir motinos bei senelių (močiučių) iš abiejų pusių herbai. Tiesa, pasitaikydavo atvejų, kuomet stengiantis parodyti bajoro išskirtinį kilmingumą, juntiniuose herbuose buvo pradėti vaizduoti ir ankstesnių giminės atšakų, prosenelių herbai. „Herbuose netgi vaizduoti Gediminaičių stulpai arba Vytis, simbolizavę kartais netiesioginius arba netgi menamus giminystės ryšius su svarbiais asmenimis ryšius. Tai buvo tam tikras giminės lygio parodymas arba mada“, – sako G. Jasiūnienė. Paminėtina, kad XVIII a. bajorų heraldikos tradicijoje atsigręžta į santuoką – jungtiniuose herbuose pradėti vaizduoti sutuoktinių herbai. Tokie herbai reprezentavo vedybinius ryšius, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras nuo tėvų ir giminių heraldikos atsisuko į savo žmonos heraldiką.

- Reklama -

Tradicija ar mada mokslininkė įvardija ir perimtų lenkų giminių heraldikos keitimą. Dažniausiai smulkesnioji bajorija, anot jos, keisdavo šalmo papuošalus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Žemaitijos bajorai gulbės ar ragų vaizdinius, įprastai vaizduojamus lenkiško herbo šalmo papuošale, itin dažnai keisdavo trimis stručio plunksnomis.

Pastangos išsaugoti savo tradicijas

Kalbant apie vietinės kilmės heraldiką pastebima, kad pirmiausiai herbai atsiranda laikui bėgant suheraldinus tam tikrus ženklus ar simbolius: įdėti į skydą ir tapę paveldimais nuosavybės arba skiriamaisiais nuolat naudojamais ženklais. Simbolika čia taip pat būdavo įvairi: strėlės, kryžiai, linijos, linijų kombinacijos, geometrinės figūros.

Vienaip ar kitaip jau minėta lenkų heraldika Lietuvos Didžiosiojoje Kunigaikštystėje ėmė plisti po 1413 m. pasirašytos Horodlės sutarties. Žemaitijoje lenkiški herbai perimami per gimines, susituokus juos atneša ir atvykėliai bajorai. „Buvo perimti 47 lenkų giminių herbai. Juos perėmė lietuvių kilmingieji krikščionys katalikai ir pamažu taip ateina lenkiškoji heraldika į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Žemaitijos bajorai Horodlėje nedalyvavo, tad tiesioginiu būdu jie neperėmė herbų“, – aiškino G. Jasiūnienė.

- Reklama -

Tiesa, mokslininkė tikina, jog kad ir kaip lenkų heraldika mums norėtų pripiršti savo tradicijas, tačiau tikrai ne visa heraldika Lietuvoje buvo lenkiškoji. Vienas pagrindinių Žemaitijos bajorų heraldikos tradicijų bruožų yra tas, kad jie dažnai iki galo neperėmė iš kitų kraštų atvykusių bajorų heraldikos tradicijų. Nepavykus išsaugoti vietinės kilmės herbo, buvo stengiamasi individualizuoti, pakeisti atvykėlių heraldiką.

Individualizuojant herbą dažniausiai būdavo keičiamos jo sudedamasios dalys: figūra, herbo šalmo papuošalas, spalvos. Kitas būdas norint turėti individualizuotą ženklą – jungtinis herbas.

„Tai yra sudarytas iš kelių laukų herbas. Pirmajame pagrindiniame lauke išlieka iš tėvo paveldėtas herbas, tačiau kituose laukuose atsiranda motinos iš tėvo paveldėtas herbas. Trečiame ir ketvirtame laukuose pradėti vaizduoti senelių, močiučių herbai ir taip mes tuose jungtiniuose herbuose pamatome ne tik ryšius su tėvo gimine, tačiau ir ryšius su motinos gimine, galima atsekti ir brolystės ryšius. Tai tiesiog rodomi platesni giminystės ryšiai ir žmogus jau ne tik tėvo pagrindinį herbą rodo, bet ir pateikia platesnę informaciją apie save“, – aiškino mokslininkė.

Anot G. Jasiūnienės, XVIII a. antrojoje pusėje jungtiniuose herbuose atsigręžiama ir į santuoką. Pirmame herbo plane atsiduria ir žmonos herbas.

Pavyzdžių išlikę nedaug

Herbai vaizduoti ne tik herbiniuose antspauduose, naudojamuose dokumento legitimacijai patvirtinti, o visur, kur tik galima reprezentuoti save. Žinoma, įvairiomis progomis leidžiami spaudiniai yra vienas iš būdų vaizduoti Žemaitijos bajoro herbą. Tiesa, jų nėra išlikę daug.

„Pavyzdžiui, 1741 m. Žemaičių vyskupui Antanui Dominykui Tiškevičiui skirtoje panegirikoje vaizduojamas jo giminės herbas Leliva, kuriame yra pusmėnulis ir šešiakampė žvaigždė. Dar vienas heraldikos šaltinis – portretai. Iš XVII a. I p. portreto į mus žiūri ne tik Žemaitijos bajoras Petras Šiukšta, tačiau kamputyje mes galime pamatyti ir Šiukštų herbą, kuriame vaizduojama pasaga su kryžiumi virš jos. Tai tampa irgi reprezentacija tokia“, – pavyzdžius vardija G. Jasiūnienė.

Anot mokslininkės, jos tiriamuoju laikotarpiu nuo XV a. iki XVIII a. pradžios, heraldikos tradicijos buvo perimamos ne iš pagrindų. Tuo metu nebuvo populiaru herbais puošti architektūros pastatus. Kaip tikina ji, viena iš versijų – finansiniai sumetimai. Mat Žemaitijos bajorija nebuvo tokia finansiškai pajėgi funduoti visos bažnyčios statybas, tad jų čia yra mažiau. Vis dėlto, herbų galima atrasti tiek architektūros pastatų viduje, tiek išorėje.

„XVII a. pr. statytoje Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje virš zakristijos durų galima pamatyti Jeronimo Valavičiaus herbą – keturių laukų jungtinio herbo pirmajame lauke vaizduojama dviguba strėlė. Jeigu nuvyksime į Kelmę ir aplankysime Kelmės dvarą, tai ten virš įėjimo galima pamatyti Gruževskių herbą – kuriame vaizduojama pasaga su vienu kryžiumi viduje ir vienu kryžiumi ant jos. Nuvažiavę į Kurtuvėnus, virš įėjimo į Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią pamatysime Nagurskių herbą, kuriame vaizduojama pasaga, perverta strėle. Žemaitijos bajorų herbai puošia ir įvairius daiktus. Tai turime išlikusias ir liturgines įvairias taures. Fundatorius, dovanojęs taurę, galėjo sakyti, kad aš tą taurę padovanojau ir ją puošia būtent mano herbas. Ir įvairūs drabužiai irgi puošti Žemaitijos bajorų herbais. Kretingos bažnyčioje yra puikiausiai išlikęs XVII a. pr. Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių heraldikos pavyzdys – labai gražus jungtinis herbas. Tikrai patarčiau visiems nuvažiuoti, pakelti akis ir pasižiūrėti, koks ten medžio drožybos grožis“, – vardijo, kur galima pamatyti Žemaitijos bajorų herbus, mokslininkė.

Tiesa, kalbant apie architektūrą, dr. G. Jasiūnienė išreiškia nusivylimą, kad nemaža dalis herbų nepasiekė mūsų dėl anų laikų statiniams naudojamų medžiagų. Tik nuo XVIII a. antrosios pusės daugiau pradėti statyti mūriniai dvarai, kuriuose ir galime išvysti herbus. Iki to laiko daugumai statinių buvo naudojama mediena, kuri negalėjo užtikrinti ilgaamžiškumo.

Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė
Vyresnioji specialistė ryšiams su žiniasklaida
Šiaulių Universitetas

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...