0.4 C
Akmenė
Pirmadienis, 17 sausio, 2022

Rajono upėse – archajiški sutvėrimai

Ar jau skaitėte?

rps20150527_133536Gamta Kretingos rajone vis dar turi paslapčių. Visai neseniai paaiškėjo, kad Šventosios ir Blendžiavos upėse gyvena nauja žuvų rūšis ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Iki šiol manyta, jog mūsų šalies vandens telkiniuose gyvena trys nėgių rūšys. Dabar į gamtos vadovėlius teks įrašyti ir ketvirtąją – ukraininę nėgę.

Šį atradimą padarė Kretingos rajono gyventojas, Gamtos tyrimų centro Vilniuje tyrėjas Robertas Staponkus, rinkdamas medžiagą bei informaciją savo disertacijai „Lietuvos apskritažiomenių biologija ir genetinės struktūros ypatumai“.

Tyrėjas tyrė nėgių buveines visoje Lietuvoje, tačiau Kretingos rajono upės pateikė jam netikėtą staigmeną.

Pasitelkė sudėtingus tyrimus

„Iki šiol manyta, kad Lietuvoje gyvena 3 nėgių rūšys – dažniausiai pasitaikanti upinė, retesnė mažoji ir reta jūrinė. Ukraininė nėgė dydžiu panaši į mažąją nėgę ir jas atskirti išoriškai būtų nelengva. Tai, kad Lietuvos upėse gyvena dar viena nėgių rūšis, atskleidė molekuliniai genetinės medžiagos tyrimai, tai yra, tiriant nėgių genome užkoduotą informaciją“, – „Švyturiui“ apie mokslinį atradimą pasakojo R. Staponkus.

Jis laboratorijoje tyrė ne vieną žuvį – molekuliniai tyrimai parodė, kad net trys nėgės priklauso naujai rūšiai. Vadinasi, tai – ne atsitiktinumas, upėse iš tiesų gyvena iki šiol neaptiktos nėgės.

„Jei tik vienas individas būtų pasirodęs esąs ukraininė nėgė, būtų buvę galima kalbėti apie atsitiktinumą arba apie galimas klaidas laboratorinių tyrimų metu. Tačiau sugauti 3 individai. Nėgės sugautos Šventosios upėje ir Blendžiavos upelyje, kuris įteka į Salanto upę. Kol kas ši nėgių rūšis aptikta tik Kretingos rajone, norint išsamiau išsiaiškinti jų paplitimą, reikia daugiau tyrimų“, – sakė R. Staponkus.

Anot jo, ši nauja rūšis atrasta atsitiktinai – kadangi niekas nežinojo, kad Lietuvoje ji egzistuoja, niekas apie tai ir nekalbėjo. Kadangi ukraininė nėgė Lietuvoje nėra verslinė žuvis, didelio mokslinio intereso jos ieškoti Lietuvoje nebuvo. Vienintelis atvejis, kuomet užsiminta apie galimą ukraininės nėgės egzistavimą Lietuvoje, buvo 1965 metai. Tuomet mokslininkas P. I. Žukovas teigė, jog Nemuno baseino aukštupyje gali būti šių nėgių.

Šiandien R. Staponkus neatmeta galimybės, jog ukraininei nėgei veisiantis Šventosios upėje, žuvis gali būti paplitusi ir šiauriau esančiose Baltijos jūros upėse.

Archajiškas sutvėrimas

Kaip ukraininė nėgė atsidūrė Žemaitijos upėse, galima svarstyti teoriškai. Manoma, kad ukraininė nėgė į mūsų regioną atkeliavo iš Juodosios jūros regiono, susidarius palankioms sąlygoms Europos apledėjimo metu arba  tarp jų.

„Lietuvos teritorijoje ukraininė nėgė galėjo atsidurti prieš milijonus metų. Galų gale, rūšiai susiformuoti taip pat reikia milijonų metų. Nėgė yra labai archajiškas sutvėrimas. Žuvimi jo net negalima pavadinti – tai tarpinis variantas tarp primityvaus chordinio ir šiuolaikinio stuburinio. Apskritažiomenių, kuriems priklauso ir nėgės, grupė egzistuoja jau 500 milijonų metų. Kadangi sutvėrimas sugebėjo taip ilgai išlikti, jis geba prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų“, – kalbėjo R. Staponkus.

Šios archajiškos žuvys Lietuvoje yra saugomos pagal Berno konvenciją ir Europos Buveinių direktyvą. Už nelegalų ir ne tinkamu laiku atliktą nėgių gaudymą yra skiriamos baudos.

R. Staponkaus pastebėjimu, Lietuvoje nėgė nėra itin populiari žuvis. Ją paruošti reikia mokėti, gyvūnas turi savotišką kvapą, norinčius smaguriauti atgrasyti galėtų ir gyvatiška nėgės išvaizda. Nėges griežtai draudžiama gaudyti neršto metu – balandžio, gegužės mėnesiais. Tačiau būtent tada ir kyla pagundų jas gaudyti – neršdamos nėgės susispeičia būriais, nieko nebijo, tad pačiupti be specialių įrankių jas itin lengva.

„Už nelegaliai pagautą nėgę – vieną individą – gali būti skiriama apie 30-ies eurų bauda. Pasitaiko, kad neršto metu pagautų žuvų žmonės net nevalgo – gaudo jas kiaulėms šerti. Gaudant nėges neršto metu daroma žala gamta, o ir naudos iš tokios žuvies maža. Riebiausia ir skaniausia nėgė būna rudenį, neršto metu ji būna išeikvojusi energinius resursus, todėl ir mėsos kokybė prastesnė“, – teigė R. Staponkus.

Su meškerėmis nėgės yra nepagaunamos. Legaliai jas gaudantys verslininkai naudoja specialias gaudykles. Negerbiantys gamtos pasirenka paprastesnį būdą – iš vandens žuvis traukia rankomis.

„Gaudyti nėges nerštavietėje yra nedovanotina. Licencija yra nebrangi, rudenį žuvis galima gaudyti legaliai. Vis dėlto, jas reikia mokėti paruošti. Štai Latvijoje nėgė yra tikras delikatesas, 1 kilogramas kainuoja apie 20 eurų. Ruošiama žuvis specifiškai – išrūkoma ir marinuojama drebučiuose. Tokiu būdu dingsta nėgėms būdingas kartumas ir kvapas“, – sakė R. Staponkus.

Neršia tik kartą

Pasak R. Staponkaus, nėgių gyvenimas, dauginimasis, maitinimasis yra labai įdomus. Didžiąją gyvenimo dalį nėgė praleidžia lervos stadijoje. Tai trunka apie 5 metus – lerva neturi akių, maitinasi filtruodamos vandeniu plaukiančias organikos daleles. Tiesa, suaugusios upinės ir jūrinės nėgės parazituoja žuvis – prisisiurbia prie žuvies specialiu disku, turinčiu raginius dantis ir naudoja stiprų dantimis padengtą liežuvį, kuriuo pragraužia odą ir minta audiniais bei krauju.

Praėjus lervos stadijai, prasideda transformacija, kuriai įvykus nėgė iškeliauja į jūrą maitintis arba niekur nemigruoja ir ruošiasi nerštui gimtosiose upėse. Labai ilgą laiką lervos stadijos ir suaugusi nėgė buvo laikoma dviem skirtingomis rūšimis.

„Nėgės lerva vadinama vingiliu, nors žmonės paprastai vadina vijūnu. Vingilis ir suaugusi nėgė, kaip skirtingos to paties gyvūno gyvenimo stadijos pripažintos tik 1856 metais. Iki tol lervos ir nėgės laikytos skirtingais organizmais. Vingilių išskiriamos gleivės yra nuodingos, jos iš dalies padeda apsisaugoti nuo plėšrūnų“, – atskleidė R. Staponkus.

Kai vingilis transformuojasi į suaugusią nėgę, ateina laikas nerštui. Į vieną vietą susibūrusios nėgės kolektyviškai pradeda formuoti lizdą – savo apvaliomis burnomis prisisiurbia akmenis ir juos gabena pasroviui, upės dugne suformuodami nedidelį duburį. Kai lizdas parengtas, patinėliai pateles apsiveja savo kūnu, sudarydami tarsi kilpą. Slinkdami šia kūniška kilpa, patinėliai iš patelių išspaudžia ikrus ir juos apvaisina.

Ikrai nusėda į kruopščiai sukrautą lizdą, o nėgių – patelių bei patinėlių – laukia liūdnas likimas. Nėgės, kaip ir Šiaurės Amerikos lašišos, išneršusios žūva.

„Nėgės investuoja visą savo energiją į vienintelį pasidauginimą. Plaukdamos į nerštavietę, jos išnaudoja daug energetinių resursų. Išneršusios jos nebeturi jėgų grįžti atgal, todėl žūva, suteikdamos galimybę išsivystyti naujai kartai“, – pasakojo R. Staponkus.

 

Diana Jomantaitė

Pajūrio laikraštis – „Švyturys”

svyturio-info_logo-3

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img