2015 metai – sėkmingiausi inkstų transplantacijų istorijoje: iki šios dienos jau atlikta 100 transplantacijų, iš jų 6 – gyvosios inkstų persodinimo operacijos, kai inkstus sergantiems artimiesiems padovanojo gyvi donorai. Tai yra visų laikų rekordas nuo inkstų transplantacijos pradžios 1970 metais.
Už tai, kad pacientai vis dažniau sulaukia galimybės pasveikti, visų pirma turėtume dėkoti gydytojams reanimatologams, nes donorystės procesas prasideda būtent reanimacijos skyriuje – jei nėra donorinio organo, nėra ką transplantuoti.
Nežiūrint to, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, visuomenė sensta, gerėja ligų diagnostika ir gydymas, mažėja autoįvykių, nelaimingų atsitikimų darbe ir kt., gydytojams vis dažniau pavyksta identifikuoti ir paruošti donorus. Didelis donorinių organų skaičius rodo ypač aukštą gydytojų profesionalumą ir pastangas dirbti tam, kad pacientai, kurių šie gydytojai nemato, turėtų galimybę sveikti.
Jei inkstai nebefunkcionuoja, žmogui yra atliekamos specialios dializės procedūros, kurių metu kraujas išvalomas. Tačiau tos procedūros vargina žmones: į dializės centrą reikia vykti kas antrą dieną, procedūros užtrunka apie 4 valandas, kai kurie žmonės procedūrų metu jaučiasi itin prastai. Inksto transplantacija išvaduoja ligonius nuo dializės, žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, kurti šeimas, gimdyti vaikus.
Inksto transplantacija yra ir ekonomiškai naudinga: nors ji kainuoja brangiai, po transplantacijos ligonių priežiūrai išleidžiamų pinigų kiekis akivaizdžiai sumažėja. Jau antraisiais metais po transplantacijos šių pacientų sveikatos priežiūrai išleidžiamų lėšų suma – tris kartus mažesnė, nei buvo iki transplantacijos, sveikatos priežiūros kaštai kasmet ir toliau mažėja. Transplantacija taupo mokesčių mokėtojų pinigus.
Rasa Pekarskienė
komunikacijos sk. vedėja
Nacionalinis transplantacijos biuras
