13.2 C
Akmenė
2024 / 05 / 03

Lietuvos pieno ūkiai pralaimi kaimynams

Ar jau skaitėte?

Didžioji dalis lietuviško žalio pieno eksportuojama į Lenkiją.

Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalis perdirba 60 proc. ir superka beveik pusę viso regiono ūkiuose pagaminamo pieno. Tačiau statistika liudija, kad šios dvi svarbiausios pienininkystės grandys eina skirtingais keliais – Lietuvos pieno perdirbimo pramonės dalis Baltijos rinkoje didėja, o iš šalies ūkininkų superkamo pieno rinka kasmet traukiasi.

- Reklama -

Lietuvai tenka beveik pusė visos Baltijos šalių pieno supirkimo rinkos, tačiau mūsų šalies pieno gamybos ūkiuose rinkos dalis kasmet mažėja – konkurencinę kovą laimi Latvijos ir Estijos pieno ūkiai.

Dar prieš kelis metus iš Lietuvos ūkininkų buvo superkama pieno kiek daugiau, negu Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Dabar šis santykis nebe mūsų naudai. Nuo 2006 metų, kai Lietuvai teko 52 proc. Baltijos šalių pieno supirkimo rinkos, iki 2017 m. mūsų rinkos dalis susitraukė 4 procentiniais punktais iki 48 proc. Skaičiuojant vidutinėmis pieno supirkimo kainomis mūsų šalies prarastos pieno supirkimo rinkos vertė dabar siekia maždaug 30 mln. eurų.

Perdirbėjų investicijos pasiteisino

Tuo tarpu Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2006-2016 m. laikotarpiu tarp Baltijos šalių rinkos dalį padidino nuo 56 iki 60 proc. Lietuvos perdirbėjų sėkmingus rezultatus nulėmė investicijos į įmonių modernizaciją bei gamybą, o taip pat aktyvi eksporto rinkų paieška bei produkcijos pardavimų didinimas užsienyje.

Mūsų šalies perdirbėjai investuodami į naujas technologijas bei plėsdami pieno gaminių asortimentą konkurencinėje kovoje nurungė kaimyninių šalių perdirbimo pramonę. Didžiulės investicijos į perdirbimo pramonę nulėmė efektyvesnę gamybą ir aktyvią rinkodarą eksporto rinkose – tai užtikrino lietuviškų pieno gaminių pardavimo didinimą užsienyje.

- Reklama -

Pasaulio mastu sąlyginai nedidelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pasižymi lankstumu ir greita reakcija į besikeičiančius vartojimo poreikius eksporto rinkose, todėl sėkmingai gali konkuruoti su pasauliniais pieno gamybos milžinais.

Latvių ūkininkų spurtas

Kasmet prarandamą Lietuvos pieno gamybos rinkos dalį atsiriekia sparčiai pieno ūkius plėtojanti Latvija, kurioje aktyviau nei Lietuvoje vyksta pieno ūkių stambėjimas bei kooperacija, o taip pat didinamos investicijos į ūkių modernizavimą ir efektyvumą. Jeigu dar prieš penkis metus Lietuvos ir Latvijos pieno ūkių situacija buvo labai panaši, dabar latviai mus jau lenkia.

Vidutiniai pieno ūkiai Latvijoje dabar dukart didesni nei Lietuvoje, kaimynai kasmet didina žalio pieno eksporto apimtis į Lietuvą, o taip pat tampa rimtu konkurentu dėl žaliavos eksporto į Lenkiją.

- Reklama -

Baltijos šalių pieno supirkimo 2006-2016 m. rinka išaugo 18 proc. iki 2941 tūkst. tonų pieno. Per tą laiką iš Baltijos trejeto Latvijos pieno supirkimo kiekiai augo daugiausiai – 38 proc. iki 814 tūkst. tonų, Estijos augimas atitiko regiono vidurkį – 18 proc. iki 715 tūkst. tonų, o Lietuvos prieauglis buvo kukliausias – 9 proc. iki 1412 tūkst. tonų.

Kaimynų ūkiai dirba efektyviau

Pieno supirkimo statistika Baltijos šalyse liudija, kad Latvijos ir Estijos pieno ūkiai dirba efektyviau, jų konkurencinis potencialas didesnis. Tai lemia skirtinga Baltijos šalių pieno ūkių struktūra – Lietuvoje pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių ūkių vidutinis dydis siekia 11 karvių ūkyje, Latvijoje – 20, Estijoje – 133.

Tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose pienininkystė užima svarbią ekonomikos dalį, Lietuvos pieno ūkių struktūra yra labiausiai atsilikusi. Pernelyg didelis smulkių pieno ūkių skaičius šalies biudžetui yra nemenka našta – valstybė kasmet priversta dengti patiriamus neefektyviai veikiančių ūkių nuostolius.

Estijos valdžia prieš du dešimtmečius pradėjo vykdyti pieno ūkių pertvarką – priėmė sprendimą, kad prekiniai pieno ūkiai privalo veikti rinkos sąlygomis. Nuo 1995 m. iš 3000 prekinių pieno ūkių šiuo metu liko 648, kurie supirkimo rinkai sugeba patiekti dar daugiau pieno nei iki reformos. Šiuo metu Estija pagal vidutinio pieno ūkio dydį yra viena iš Europos Sąjungos lyderių.

Pavyzdžiui, palyginti su Estija, Lietuvoje ūkių yra 35 kartus daugiau – 23 tūkst. – tačiau jie parduoda vos dukart daugiau pieno, nei estai. Pieno ūkio dydis yra esminė konkurencijos pranašumo sąlyga – kuo ūkis gali pasiūlyti didesnį aukštos kokybės pieno kiekį, tuo mokama didesnė kaina už žaliavą. Estijoje per metus iš karvės vidutiniškai primelžiama po 8,8 tonos, Lietuvoje – po 5,7 tonos pieno.

Lietuvoje trūksta pieno

Lietuvos pieno pramonė 2004 m. perdirbo visą iš ūkininkų supirktą pieną. Vietinė pieno žaliava tuomet visiškai patenkino pieno perdirbimo įmonių poreikius, todėl iš užsienio pienas nebuvo importuojamas. Situacija netruko pasikeisti po metų – Lietuvos perdirbėjai pirmąkart susidūrė su vietinės pieno žaliavos stygiumi, todėl pradėjo jos importą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai pieno perdirbimo poreikius patenkina 80 proc., likusius 20 proc. šalyje perdirbamo pieno sudaro atvežtinė žaliava. Visas trūkstamas pienas importuojamas iš Latvijos ir Estijos.

Nuo 2006 m. Lietuvos žalio pieno užsienio prekybos balansas, rodantis eksporto ir importo skirtumą, pastoviai yra neigiamas ir jis kasmet auga. Tai reiškia, kad Lietuva daugiau importuoja pieno žaliavos nei eksportuoja. Grynasis pieno žaliavos importas į Lietuvą per pastaruosius dešimt metų išaugo dukart.

Dėl pieno trūkumo vidaus rinkoje lietuviškos pieno žaliavos eksportas nėra didelis ir sudaro apie 7 proc. nuo supirkto kiekio šalyje. Pavyzdžiui, latviai eksportuoja maždaug trečdalį visos ūkiuose pagamintos pieno žaliavos.

Lietuviai beveik visą žalią pieną eksportuoja į Lenkiją – nuo 2012 m. esame didžiausi šios šalies pieno tiekėjai iš užsienio kasmet parduodantys per 90 tūkst. tonų pieno. Panašu, kad dėl Lenkijos rinkos lietuviams ūkininkams teks rimtai pakovoti su latviais, kurie nuo 2014 m. iki 2016 m. žalio pieno eksporto apimtis į Lenkiją padidino 6 kartus iki 27 tūkst. tonų. Latviai iki 2015 m. buvo mažai reikšmingi pieno tiekėjai į Lenkiją. Dabar mūsų kaimynai įsitvirtino trečioje vietoje po čekų.

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...