Pernai Lietuvoje užregistruoti 166 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai. Atitinkamai 2010-aisiais – 153. 2011-aisiais ŽIV infekcija užsikrėtė 134 vyrai ir 32 moterys. Šių metų sausio 1-osios duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyta 1900 ŽIV infekuotų asmenų. Iš jų daugumą (1573) sudaro vyrai ir 327 – moterys.
2011-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2011-aisiais užsikrėtė 86 asmenys. 38 asmenys (22,9 proc. visų naujai registruotų atvejų) pernai ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius (31 – heteroseksualius ir 7 – homoseksualius). Lyginant su ankstesniais metais daugiau, negu du kartus išaugo naujų ŽIV atvejų skaičius, kurių užsikrėtimo būdas nenustatytas. Pernai jų buvo 41. Tuo tarpu 2010 m. – 16, 2009 ir 2008 metais po 18. Tai rodo, kad pablogėjo darbas su ŽIV pacientais, nustatant ŽIV plitimo priežastis. Pernai nustatytas vienas perinatalinis ŽIV infekcijos atvejis – kai ŽIV užsikrėtusi motina šią infekciją perdavė savo vaikui. Šiuo metu Lietuvoje registruoti du ŽIV infekuoti vaikai.
4,8 proc. (užpernai – 5,8 proc.) visų naujų ŽIV atvejų diagnozuota vėlyvojoje ŽIV infekcijos stadijoje – AIDS. Paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS pernai susirgo 20 ŽIV užsikrėtusių asmenų (užpernai 33, 2009-aisiais-37). Pagal galimą užsikrėtimo būdą po 40 proc. 2011 metais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir užsikrėtusieji heteroseksualių santykių metu.
„Daugiau kaip dešimtmetį dominuojantis ŽIV plitimo kelias Lietuvoje išlieka švirkščiamųjų narkotikų vartojimas, kas akivaizdžiai rodo visapusių priemonių būtinybę siekiant atremti su narkomanija susijusius ŽIV iššūkius. Mažėjantis sergamumas AIDS atspindi vaistų prieinamumo ŽIV pacientams augimą Lietuvoje. Nors ŽIV liga nepagydoma, tačiau ji gerai valdoma, kai pacientas teisingai ir reguliariai vartoja vaistus (ART)”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, medicinos mokslų daktaras, docentas Saulius Čaplinskas.
Nauji ŽIV infekcijos atvejai 2011-aisiais registruoti visose apskrityse. Pagal apskritis, daugiausiai užsikrėtusiųjų pernai užregistruota Vilniaus (52), Klaipėdos (31), Kauno (21) ir Šiaulių (19) apskrityse, mažiau Alytaus (14), Telšių (7), Marijampolės (7), Panevėžio (5), Utenos (2), Tauragės (1). Palyginus duomenis su 2010-aisiais, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Telšių apskrityse pernai užregistruota daugiau užsikrėtusiųjų. Kitose apskrityse – situacija stabili, arba užsikrėtusiųjų pernai registruota po kelis atvejus daugiau nei užpernai.
ULAC duomenimis, iš viso per dvidešimt ketverių metų laikotarpį, kai Lietuva gyvena su ŽIV, iki 2012 sausio 1 d. registruoti 295 AIDS atvejai. ULAC duomenimis, 2011 metais antiretrovirusinė terapija (ART) skirta 226 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. ART leidžia ilgą laiką neprogresuoti ŽIV ligai. ŽIV liga neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
Kretingos.info
