Kas yra skiepai?
Vakcinacija – tai vakcinos įskiepijimas asmeniui, siekiant, kad susidarius specifiniam imunitetui, žmogus taptų atsparus konkrečiai užkrečiamai ligai.
Ar jie visiškai padeda apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų?
Kol kas medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus. Visame pasaulyje imunizacija įvardijama kaip prioritetinė sveikatos priežiūros sritis. Skiepijant siekiama suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas. Vykdant ilgalaikes skiepijimų programas, kaip didžiausias laimėjimas pasiektas – raupų išnaikinimas pasaulyje ir Europos regiono, kaip laisvo nuo poliomielito sukėlėjo sertifikavimas.
Kokias vakcinas reikia skiepyti? Be abejo, tas, kurios apsaugo nuo pavojingiausių vaikui ligų, pvz., difterijos, stabligės, kokliušo ir kitų. Atsižvelgiama į ligų grėsmę konkrečioje šalyje. Tarkim, Lietuvoje neaktuali geltonojo drugio problema, todėl pas mus ši vakcina skiepijama tik keliaujantiems į kraštus, kur šia liga sergama. Yra šalių, kuriose neskiepijama tuberkuliozės (BCŽ) vakcina, tačiau Lietuvoje sergamumas tuberkulioze didelis, todėl mums ši vakcina reikalinga.
Nuo kokio amžiau reikėtų pradėti skiepytis?
Skiepijimą reikėtų pabaigti arba bent jau pradėti tada, kai gali kilti užsikrėtimo grėsmė. Beveik visuose kraštuose difterijos-stabligės-kokliušo, poliomielito, Hemofilus inflenzae-B vakcinos pradedamos skiepyti vaikams nuo 2–3 mėnesių amžiaus, kad apsaugotume juos tuomet, kai ligos jiems pavojingiausios. Šiuo metu Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės biudžeto lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų.
Kada geriausia skiepyti?
Skiepijimų kalendorius – vienas pagrindinių skiepijimų dokumentų. Skiepijimų kalendoriuje parenkant kiekvienos vakcinos skiepijimo laiką atsižvelgiama į keletą dalykų:
– paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais vaisius iš motinos gauna antikūnų, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apsaugančiais naujagimį nuo ligų, kuriomis buvo persirgusi mama. Tačiau šie antikūnai neutralizuoja įskiepytas gyvąsias virusines vakcinas, todėl svarbu, kad skiepijant gyvąsias vakcinas kūdikio kraujyje jau nebebūtų iš mamos gautų antikūnų. Dėl šios priežasties tymų-parotito (kiaulytės)-raudonukės, vėjaraupių vakcinos pirmaisiais gyvenimo metais neskiepijamos, ši procedūra atidedama iki antrųjų vaiko gyvenimo metų, kai iš mamos gautų antikūnų jau tikrai nebėra. Išimtis – tuberkuliozės (BCŽ) vakcina, kurios mamos antikūnai neveikia.
Dėl finansinių galimybių ne visos vakcinos, esančios rinkoje, yra įtrauktos į skiepijimų kalendorių, todėl su valstybės finansuojamomis vakcinomis vaikams siūloma ir kitų vakcinų, už kurių skiepijimą turi sumokėti šeima
Kokius skiepus rekomenduotumėte vaikams prieš naujuosius mokslo metus?
Primename, jog jau dabar, nelaukiant vasaros pabaigos, tėveliai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, išleidžiantys savo mažamečius pacientus į mokyklą, turi rūpintis būsimųjų pirmokėlių sveikata ir nepamiršti paskiepyti. Visus 6 – 7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito. Be to, šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys, leidžiantis įvertinti užsikrėtimo mikobakterijomis riziką, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą visuomenėje.
Kretingos.info
